Indústria Ki'ik 1.300 Hahú Eziste Kontribui Ba Ekonomia

By Joana da Cruz Janeiru 25, 2017 4674

DILI: Tuir dadus ne’ebé governu Timor-Leste rejista kada tinan Timoroan barak hahú harii grupu kooperativa oin-oin hodi hamoris indústria lubuk ida iha territóriu Timor-Leste.

Iha dadus governu nian haktuir katak, Timoroan lubuk ida maka harii ka forma tiha ona indústria kooperativa ki'ik oin-oin hamutuk 1.300.

Ezisténsia grupu kooperativa sira ne’ebé harii hodi loke indústria negósiu hosi ki'ik too boot ne’e, ho objetivu ida atu kontribui no dezenvolve neineik ekonomia família no nasaun.

“Iha tinan 2016 de’it ita bele haree dadus ne’ebé ami rekolla  iha área indústria família nian  nian kuaze  1.300. Husi númeru ne’e iha unidade 3 maka  dadus la 100 % la rekolla hotu mas 70% maka ami rekolla hosi grupu indústria ki'ik sira ne’ebé envolve an iha grupu kooperativa,”  dehan Diretór Jerál Indústria no Kooperativa - MKIA, António da Costa ba jornalista sira iha nia servisu fatin Fomentu, horisehik.

Nia dehan, MKIA koopera ho liña ministériu sira inklui ajénsia internasionál sira buka kapasita Timoroan feto no mane hodi bele hahoris inisiativa atu kria indústria no kria auto empregu ba sira nia aan rasik.

António dehan, governu rasik durante ne’e, fó ona apoiu fundus inklui materiál ba grupu kooperativa sira ne’e hodi dezenvolve aan.

Maioria apoiu sira ne’e maka, loke kios, hakiak animál, suku ropa, soru tasi, halo ai moruk tradisionál, alfaiate,karpintaria, bataku, tijolu, bee galong, transforma tais ba boneka,halo kostura verifikasaun tais ba produtu oin-oin no indústria kafé ho grupu hirak seluk tan.

António esplika produsaun hanesan masin mós tama iha produtu ne’ebé prioridade atu dezenvolve hodi substitui importasaun ne’e maka hanesan produsaun masik iha Atabae Likisá ne’ebá.

Grupu sira ne’e, sira nia produtu ne’e tama ona iha merkadu, aleinde ne’e sei kontinua dezembarke tan masin hosi munisípiu Manatutu no fatin seluk .

Indústria hanesan salon tesi fuuk sira mós sei tama hotu iha atividade indústria, inklui mós indústria eletrónika,solda dura, studio foto, no reparasi ba xofa aat sira  ne’e maka atividade ki'ik sira ne’ebé durante ne’e grupu indústria dezenvolve iha rai laran.

“Tanba ne’e kriatividade saida de’it maka nia valór transforma ka modifika ba iha nia folin ne’e ami nia atividade industriál,” tenik nia.

Hahú hosi 2013, MKIA halo akompañamentu no fó kapasitasaun ba grupu feto sira hodi lori hadi'a sira nia kapasidade iha parte alfaiate, padeiru,marmelada, jus no sira seluk tan, atividade sira ne’e halo grupu família dezenvolve an rasik mai too ohin loron. 

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Kuarta, 25 Janeiru 2017 15:56

Independente Digital TV