MAPPF Promete sei Dezenvolve Natar ho Irrigasaun sira iha Munisípiu Featured

By Rufino Barreto Janeiru 25, 2024 1493
Ministru MAFPP, Marcos da Crus. Foto:Dok. Ministru MAFPP, Marcos da Crus. Foto:Dok.

DILI: Tinan 2024, Governu liu husi Ministériu Agrikultura ho Pekuaria, Peska no Floresta (MAPPF) promote sei dezenvolve natar ho irrigasaun sira iha munisípiu sira-ne’ebé durante abandona.

Ministru Agrikultura ho Pekuaria, Peska no Floresta interinu,  Sekretáriu Estadu Peskas, Domingos da Costa dos Santos hatete, atu rezolve problema kona-ba natar no irrigasaun no mos rai pontesiál sira iha munisipiu hot-hotu, tau orsamentu balun  no la'o dadaun ona.

“Ami hare'e balun tuir prosesu levamentu no tama ba prosesiamentu, atu nune'e husi kompaña manan na'in sira bele kontinua obra sira durante akontese inundasaun balun a'at  no balun la funsiona,” Dehan Atual Sekretáriu Estadu Peskas, Domingos ba Jornalista INDEPENDENTE, iha Palasiu Governu, Kuarta (24/01).

Nia dehan, rehabilitasaun ba irrigasaun ho natar sira, atu nune'e bele funsiona fali, no explora vontade hot-hotu kontribui natar sira hodi bele komunidade sira kontinua fali natar sira-ne'e.

Kona-ba eskavatór sira la sufisiente  nia afirma, agora prosesu sosa eskavatór sira, kompaña manan-na'in iha ona, hein katak eskavator 21 sei to'o mai fulan fevereiru nia laran, atu nune'e bele forñese ba munisipiu sira-ne'ebe nesesaria, atu bele kontinua halo servisu.

Nia haktuir, MAPPF planu no  preve ona orsamentu, maibé tenderizasaun hatudu ona katak kompaña ida-ne'ebe manan na'in iha ona, atu sosa eskavatór hamutuk 21.

“Orsamentu montante ha'u labele hatene so  aprozionamentu mak hatene kona-ba osan sira-ne'e, ha'u labele ko’alia sai orsamentu nia montante, maibé direitamente ba aprozionamentu orsamentu hirak mak atu sosa eskavatór hirak ne'e,” Nia afirma.

Nia subliña, polítika MAPPF dahuluk hakarak hasa'e produsaun iha rai-laran no mobiliza vontade hot-hotu ho rekursu materiais no datoluk tenke funsiona komponente hanesan irrigasaun sira-ne'ebé la funsiona oinsá, atu rehabilitasaun ba irrigasaun sira-ne'e.

“Kontribui ekipamentus ba natar na'in sira hodi servisu ba natar no irrigasaun sira  iha área hot-hotu, aumesmu tempu governu prepara kondisaun hanesan area peska, horti-kultura, Pekuaria no Floresta,” Nia informa.

Nia fundamenta, maibé la'ós totalmente obriga povu sira mesak servisu no governu iha inisiativa no konseitu, atu bele mobiliza komunidade sira kontribui ba prosesu dezenvolvementu ba setór agrikultura.

Molok ne'e, Peskizadór Asuntu Agrikultura no Ekonómia La'o Hamutuk, Mariano Ferreira hateten, rai ne'ebé pontesiál halo produsaun hare  iha Timor-Leste hamutuk  rihun 200  ektares iha rai-laran, maibé foin utiliza de’it rihun 30 ektares no seidauk utiliza metade husi rai pontesiál ne'ebé iha.

“Entaun ida-ne'e hatudu katak iha rai balun uza no rai balun abandona, tuir loloos ezersisiu bo'ot ba estadu no Governu liu husi MAPPF,” Dehan Peskizadór Asuntu Agrikultura no Ekonómia La'o Hamutuk, Mariano ba Jornalista INDEPENDENTE, iha knaar fatin Bebora, Tersa (23/01).

Mariano dehan, Governu hanoin hasa'e produsaun iha rai laran tenke utiliza rai pontesial sira-ne'e hotu ho di’ak, nune'e bele hasa'e produsaun iha rai laran, labele abandona rai pontesial sira.

“Bainhira ko’alia atu utiliza rai pontesial sira-ne'e, atu hasa'e produsaun iha rai laran ko’alia de’it, maibé la realidade,” Nia informa.

Nia haktuir, kuaze tinan-tinan governu tau osan ho montante bo'ot hodi hadi’a irrigasaun, La'o Hamutuk nia hanoin katak la tau osan hamutuk hodi hadi’a irrigasaun iha mota, maibé tau osan hodi kanaliza be'e husi mota bo'ot ne'e ba suku sira, atu nune'e komunidade sira bele halo aktividade oi-oin iha sira nia hela fatin.

“Komunidade sira halo prodúsaun hanesan kuda hare, modo, batar  no mós sira halo prodúsaun horti-kultura hanesan haki’ak ikan no animál sira seluk tan,” Nia relata.

Nia afirma, entaun komunidade sira presiza be'e, maibé realidade La’o Hamutuk hare'e katak governu tau osan ho montante bo'ot hodi halo irrigasaun, maibé irrigasaun sira iha mota deit no irrigasaun kanaliza iha estrada ninin deit no seidauk kanaliza to'o suku ho aldeia sira.

Nune'e komunidade sira bele utiliza bee, iha tinan 2024 ni’an, governu preve orsamentu ho montante millaun $11,  nafatin ho programa ba irrigasaun ninian, atu rehabilitasaun irrigasaun sira-ne'ebé balun a'at no halo irrigasaun foun tan.

Entaun Governu sei halo irrigasaun sira iha munisipiu Bobonaro, Vikeke, Manatuto, Kovalima, Ainaro no Manufahi, nune'e governu tau osan ho montante millaun $11.

Nia subliña, ida-ne'e sai preokupasaun asuntu refere ne'e no iha investimentu bo'ot hodi halo irrigasaun, no hanoin hasa'e produsaun nafatin labele subtenta konsumu ai-han iha rai-laran.

“Ita iha produsaun barak, maibé la sai prioridade husi MAPPF rasik, ezemplu iha produtu lokal barak ne'e no tuir lolo'os tenke tau prioriedade ba produtu sira-ne'e,” Nia haktuir.

Nia reforsa, Governu laiha dadus kona-ba produtu hirak ne'e no hatudu katak investimentu ba irrigasaun ho objetivu produs hare deit, tanbá konsumu ne'e husi importasaun foos husi rai-li’ur.

“Ita tenke hatene ona diversifika produsaun no hanorin komunidade sira labele depende ba konsumu de’it foos, maibé tenke konsumu mos produtu sira seluk, se ita konsumu kontinua foos no ita nia rai-laran limitadu atu produs hare,” Nia relata.

Nia argumenta, iha rai ida-ne'e tetuk oituan de’it no foho mak barak liu, maibé foho serve kuda modo no ai-fuan no produtu sira seluk tan iha valór ekonómia, saúde no valór nutrietivu.

Tan ne’e La'o Hamutuk nia observasaun planu Governu ninia hodi tau orsamentu montante bo'ot, maibé la sai prioridade ba produtu sira-ne'e, nafatin irrigasaun ba produsaun hare no sosa tratór , fahe fini mak sai prioriedade.

Nia hatutan, dala-barak La'o Hamutuk sempre Kestiona no husu MAPPF tenke planu ho realidade ba programa bazeia ba kontextu, labele tuir polítika nia hanoin no  nia hakarak deit, maibé tenke haree rai  nia pontesial ba saida deit.

Tuir La'o Hamutuk nia sujestasaun agora governu investe ona oinsá bele kanaliza be'e ba to'o komunidade sira uza ho masimu,  tanba hanoin  irrigasaun mak sai prioriedade ba bee.

Maibé tenke tau prioriedade liu reflorestasaun no kontinua kuda ai oan iha foho lolon sira, tanbá husi ai bele absorve bee, depois bee tama ba rai no ba mota bele kanaliza be'e ba irrigasaun sira.

“Ita  fokus deit halo irrigasaun, maibé la kuda ai-oan sira, iha reflorestasaun, entaun bee ne'e mai husi ne'ebé, atu nune'e tama irrigasaun sira-ne'e hodi husik ba natar,” Tuir nia.

Nia fundamenta, entaun programa governu nian labele fokus ida deit  ba irrigasaun, maibé tenke hare'e programa sira seluk, aliende ne'e iha organizasaun sira seluk promove ona konserva bee, oinsá atu utiliza rekursu naturál sira halo konservasaun ba bee.

“Atu bee bele sufisiente atu halo produsaun iha rai-laran, se la’e halo projeitu boot, maibé laiha bee, entaun la utiliza  irrigasaun sira oinsá atu hasa'e produsaun sira iha rai laran,” Kata nia.

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Kinta, 25 Janeiru 2024 17:13

Independente Digital TV

Tuir ami iha Twitter

Kalendariu Notisia

« September 2024 »
Mon Tue Wed Thu Fri Sat Sun
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30