João Hakarak Muda Suku Kaenlio sai Sentru ba Produsaun Haré Featured

By Tomas da Cruz Outubru 26, 2023 3873
João Adezito da Costa kandidatu Xefe Suku Kaenlio, Postu Administrativu Iliomar, Munisipiu Lautem. João Adezito da Costa kandidatu Xefe Suku Kaenlio, Postu Administrativu Iliomar, Munisipiu Lautem.

DILI: Muda suku Kaenlio sai nu’udar sentru ba produsaun haré iha postu Administrativu Iliomar, Munisipiu Lautem, sai nu’udar mehi boot foin-sa’e ida, João Adezito da Costa, hodi kandidata an ba Xefe Suku.

João ho idade tinan 30 ne’ebé foti lisensiatura iha area Agrikola iha Institut Pertanian Bogor (Institutu Agrikola Bogor), Indonezia, fiar an bele implementa ninia mehi ne’e bainhira hetan duni konfiansa husi komunidade sira iha suku refere.

João ne’ebé moris iha Kaenlio iha 14 Dezembru 1993 ne’e hakotu dependensia komunidade suku Kaenlio ba foos importasaun.

Oan-mane dahuluk husi maun-alin no feton na'in hitu husi Adelino da Costa ho Celina da Costa ne’e hahú eskola iha eskola primaria publiku Kaenlio husi 1998-2004, kontinua ba pre-sekundariu Katolika João Paulo II Iliomar husi tinan 2004-2007 no ba ensinu Sekundariu iha eskola Teknika Agrikola Don Bosco Fuiloro husi tinan 2007-2010.

Hafoin ida ne’e, Adelino kontinua nia estudu iha Institut Pertanian Bogor, foti departamentu Siensia Produsaun no Teknolojia Pekuaria husi tinan 2011-2016.

Ho esperiensia estudu desde ensinu sekundariu to’o universariru ne’ebé foku ba area agrikola, João sente bele hasai komunidade Kaenlio husi dependensia ba hahan importasaun.

Bainhira eleitu, João hatete, nia sei esforsu hodi ko'alia ho ministeriu relevante sira atu apoiu agrikultor sira hodi produs foos rai atu nune’e hasa'e kresimentu ekonomia uma-laran.

João mai ho vizaun klaru atu halo suku Kaenlio moris iha ambiente ne'ebé kondusivu, saudavel, onestu no dignu.

Nia misaun mak sei optimaliza autoridade suku ne'ebé servisu ho transparansia, optimaliza mós infra-estrutura suku inklui hasa'e ekonomia iha suku laran, no hala'o formasaun ba juventude suku hodi sai joven ne'ebé iha abilidade profesional iha servisu hanesan agrikultura, pekuaria, peixera, karpintaria no seluk tan.

"Durante ne'e ha'u moris ho agrikultor sira no ajuda sira hodi hasa'e produtu agrikultor sira nian liu-liu foos rai. Ajuda komunidade produs foos rai no fa'an. Produtu foos rai to'o ona iha munisipiu Lautem, no momentu Sesta Baziku mós oferese to'o iha Dili, liu-liu loza agrikultor."

"Ha'u mos haki'ak animal hanesan manu, karau, manu-rade, no daudaun ne'e mós iha ona makina sama haré, dulas haré, halai natar no suku karon," dehan João.

Rate this item
(0 votes)

Independente Digital TV

Tuir ami iha Twitter

Kalendariu Notisia

« May 2024 »
Mon Tue Wed Thu Fri Sat Sun
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31