Folin mina-rai aumenta sae iha segunda 2 fulan-Marsu, bainhira Iraun ho Israel atake malu maka’as iha mediu oriente, estraga roo-ahi no perturba aremesa sira husi rejiaun produtor principal.
Pelumenus roo tolu hetan ataka besik estreitu Ormuz.
Atake sira iha Médiu Oriente tomak hala'o hosi Iraun hodi hatán ba atake sira ne'ebé hala'o hela hosi EUA no Israel.
Roo rua maka hetan xoke, no "projétil ne'ebé la identifikadu" ida tuir informasaun "nakfera besik tebes" husi roo datoluk, haktuir husi Sentru Operasaun Komérsiu Marítimu Reinu Unidu nian (UKMTO).
Iraun fó ona avizu ba ró sira atu labele liu hosi estreitu. Estreitu ne'e lori besik pursentu 20 husi mina no gás iha mundu.
Ba jornal TEMPO Jakarta, Dosente Fakuldade Ekonomia iha Universidade Gadjah Mada (UGM) Indonesia, Fahmy Radhi, afirma katak karik tensaun jeopolítika kontinua aumenta iha Médiu Oriente, folin mina sei kontinua sa’e maka’as.
"Se ida-ne'e aumenta, ha'u kalkula katak ida-ne'e bele to'o US$100 kada barríl," dehan Fahmy iha Segunda, 2 Marsu 2025.
Atake konjuntu husi Estadus Unidus no Israel hasoru Iraun iha loron-sábadu, 28 Fevereiru 2026, hamosu ona vingansa. Konflitu ne'e la hatudu sinál sira atu hamenus.
Hanesan fó sai husi Daily Mail iha loron 2 fulan-Marsu tinan 2026, Donald Trump fó sai posibilidade funu nian ho Iraun ne'ebé sei dura iha semana haat oin-mai.
Blokeiu ba Estreitu Ormuz nian husi Korpu Guarda Revolusionáriu Izlámiku Iraun nian (IRGC) hamosu preokupasaun sira kona-ba kadeia fornesimentu globál petróleu no gás nian.
Fahmy afirma katak se komérsiu mina-rai globál hetan blokeiu, lojístika sei hetan perturbasaun, no folin mina-rai globál sei sa'e.








