Iha loron-21 fulan-abril (ohin) parte dadeer ne'e, Ministru José Honório, sei partisipa atividade serimónia bolsa estudu ba estudante Fakuldade Enjeñaria Hera, ne'ebé oferese husi governu Japaun liu husi Osaka Gas.
Hafoin ida-ne'e, iha oras 12 liu, Ministru José Honório fila hikas mai Dili hodi kontinua hala'o nia servisu iha kna'ar fatin Kolmera.
Tuir fonte sira ne’ebé lakohi públika nia naran iha MESSK katak Ministru hetan atakasaun kardíaku iha servisu fatin.
Iha servisu fatin, fonte sira ne’e afirma, Ministru José Jerónimo sente ladún di'ak iha nia eskritóriu, lamenta ho moras todan no ikus mai transporta ba Ospitál Guido Valadares, maibé la konsege salva nia vida.
Hafoin renova Ministru José Honorio nia mate, Primeiru-Ministru Kay Rala Xanana Gusmão ho membru governu sira seluk to’o iha HNGV.
Haleu oras 15:29 familia matebian to'o iha mortuariu HNGV nakonu ho tristeza boot ida, tanba lakon ona mohun ida husi familia.
Molok asume kargu hanesan Ministru, José Honório da Costa Pereira Jerónimo hala'o knaar nu'udár profesór (Dosente) iha Universidade Nasionál Timor-Leste (UNTL).
Biografia matebian
Ministru José Honório da Costa Pereira Jerónimo moris iha Bazartete, Munisípiu Liquiça, iha loron 15 fulan Fevereiru tinan 1973.
Iha tinan 2001, graduadu iha Estudu Dezenvolvimentu husi Institutu Teknolojia no Siénsia Mandala iha Indonézia, kompleta Mestradu iha Estudu Dezenvolvimentu iha Universidade Kristen Satya Wacana, Salatiga (Indonézia) iha tinan 2010.
Hahú tinan 2001, nu'udár dosente iha Fakuldade Ekonomia iha Departamentu Ekonomia no Estudu Dezenvolvimentu iha Universidade Nasional Timor-Leste (UNTL), iha ne'ebé nia okupa kargu lideransa oi-oin. Nomeadamente ba Xefe Departamentu Ekonomia no Estudu Dezenvolvimentu (2004-2006), Dekanu Fakuldade Ekonomia (2006-2008), Vise-Dekanu Asuntu Estudante iha Fakuldade Ekonomia no Jestaun (2011-2013), Pro-Reitór Administrasaun, Planeamentu no Finansas (2016-2020) no Pro-Reitór ba Inspesaun, Auditoria no Kontrolu Kualidade (2021-2023).
Nu'udár membru Konsellu Jerál UNTL husi tinan 2015 to'o 2016. Servisu nu'udár Adidu Komérsiu iha Embaixada Repúblika Demokrátika Timor-Leste iha Jakarta, Indonézia (2013-2015).
Desde tinan 1994, nia nu'udár membru ba organizasaun estudante "Rezisténsia Nasionál Estudante Timor-Leste" (RENETIL), ne'ebé harí iha tinan 1988 hosi estudante Timoroan sira iha Indonézia ho objetivu atu luta ba independénsia Timor-Leste nian.
Iha loron 01 fulan-Jullu tinan 2023, nia simu pose nu'udár Ministru Ensinu Superiór, Siénsia no Kultura hosi IX Governu Konstituisionál RDTL nian, responsável ba konsepsaun, ezekusaun, koordenasaun no avaliasaun polítika nian ba área sira ensinu superiór no kualifikasaun nian, no mós ba área sira siénsia no teknolojia nian.
Nu'udár Ministru, nia lidera inisiativa relevante sira iha setór Ensinu Superiór, nomeadamente aprovasaun ba Lei Báziku Ensinu Superiór nian, ne'ebé aprova hosi Konsellu Ministru iha fulan-Fevereiru 2024 no hosi Parlamentu Nasionál iha fulan-Juñu 2024. Nia mós hala'o ajenda ativu ida hosi kooperasaun internasionál, hodi nune'e bele estabelese parseria sira ba programa formasaun bolseiru sira no ba estudante tékniku no tékniku Timoroan sira.